sąjauta

są́jauta sf. (1); L palankumas, tarpusavis atjautimas: Vietoj mielųjų radau priešų gaują ir išjuoką, metėlių pilną, užuot sąjautos J.Mač-Kėk. Daugelis gautų telegramų iš visų valstybės kraštų liudija sąjautą savo karaliui VŽ1905,138. Kūną ir dvasią jungia neatsiejami sąjautos ryšiai rš.